Mokslinis tiriamasis darbas

Mokslinis / mokslo tiriamasis darbas – tai studento savarankiškai atliktas (padarytas) ir tinkamai įformintas atliktas tyrimas, parodantis studento gebėjimą praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias, pasirinkti darbui reikalingą mokslinę literatūrą ir ja naudotis (suprasti, analizuoti, sisteminti ir susieti tarpusavyje ir kt.), taikyti mokslinio tyrimo atitinkamus metodus, savarankiškai spręsti iškeltus uždavinius, gauti atitinkamus rezultatus, pateikti savo išvadas ir apibendrinimus, rekomendacijas, pasiūlymus šia tema, o taip pat rodantis gebėjimą glaustai, taisyklinga kalba aprašyti atliktą tyrimą. Mokslinio tyriamojo darbo atlikimas yra neatsiejama aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo proceso dalis. Būtent moksliniais tiriamaisiais darbais siekiama ugdyti juos rašančiojo asmens bendrąsias kompetencijas ir specialiąsias kompetencijas, išmokyti ne tik kurti, bet ir skleisti naujas idėjas, formuluoti aiškiai mintis, žvelgti į mokslą tiek kritiškai, tiek ir inovatyviai. Šiais darbais skatinama mokslinių, praktinių problemų sprendimų paieška, naujų idėjų kūrimas, esamų idėjų interpretavimas. Ugdomas studijuojančiųjų kūrybiškumas ir novatoriškumas, gebėjimas identifikuoti problemas, jas įvardyti, pasirinkti aktualios problemos pobūdį atitinkantį nagrinėjimo metodą, atrinkti ir kaupti teorinę ir praktinę medžiagą. Formuojami būtini savarankiškų mokslinių darbų rašymo gebėjimai. Plečiamas žinių lygis, profesinė kompetencija. Gindami savo mokslinį požiūrį, studentai parodo pasirengimą atsakingam savarankiškam darbui.
Mokslinio tyrimo procesas yra sudėtingas ir tikrai nevienalytis. Jame galima išskirti tokius darbo etapus, kaip mokslinio tyrimo planavimą, tyrimo problemos iškėlimą ir hipotezes formulavimą, tam tikros tyrimo procedūros bei metodų parinkimą, empirinio tyrimo etapą, statistinį ir teorinį gautos medžiagos apdorojimą, gautų rezultatų praktinį pritaikymą ir kt.
Mokslo tiriamasis darbas turi būti aiškiai struktūrizuotas, o jo dalių pavadinimai paprastai priklauso nuo darbo pobūdžio. Mokslo tiriamąjį dabą paprastai sudaro šios dalys: titulinis lapas, santrauka, įvadas, dėstomoji dalis (skyriai, skirsniai, poskyriai ir paragrafai).
Mokslo tiriamajame darbe turi būti nurodyta, kokie buvo taikyti tiriamieji metodai, kokie buvo gauti darbo rezultatai. Moksliniam tiriamajam darbui reikalingi ir šie struktūriniai atlikto tyrimo elementai: rezultatų aptarimas, apibendrinimas, išvados ir pasiūlymai, rekomendacijos, literatūros sąrašas, priedai (schemos, diagramos, tyrimo programa, tyrimo medžiaga ir kt.).
Santraukos (summary) rašymas ir vertimas. Perevod.lt gali išversti ir/ar parašyti summary, anotaciją ar kitokią santrauką.
Paprastai pagal taikomus metodinius nurodymus ir/ar įprastą praktiką mokslinio tiriamojo darbo santrauka (summary) turi būti parašyta lietuvių ir anglų kalbomis, jos apimtis yra ne daugiau kaip 250 žodžių, patartina, kad ir ne mažiau kaip 150 žodžių; santraukoje jokių terminų sutrumpinimų neturėtų būti.
Mokslinio tiriamojo darbo įvade turėtų būti nurodytas nagrinėjamos problemos aktualumas, iškeltas darbo tikslas ir parašyti uždaviniai. Iškeltas tikslas turi būti konkretus. Tikslas gali būti išskaidytas į uždavinius. Kiekviename konkrečiame moksliniame tyrime reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad visų pirma svarbu išskirti ir apibrėžti tyrimo koncepciją, tai yra pagrindinę idėją ir pagrindinius teorinius teiginius, kuriais remiantis buvo planuotas šis tyrimas.
Literatūros apžvalgoje aptariama, kas nagrinėjamoje tematikoje yra padaryta pasaulyje ir Lietuvoje, kokios problemos buvo išspręstos, kokias dar būtina spręsti šioje srityje. Mokslo tiriamasis darbas baigiamas išvadomis ir pasiūlymais. Išvados turi būti konkrečios, glaustos ir atspindėti darbo tikslus ir uždavinius. Terminų sutrumpinimų neturi būti.
Mokslinio tiriamojo darbo rašymo tikslas – formuoti mokslinius ir pažintinius rašančiojo interesus, mokslinio, kūrybinio mąstymo pagrindus, o dalyvaujant moksliniuose tyrimuose – įgyti tiriamojo darbo patirties, o taip pat mokslinės veiklos žinių gilinimas tam tikroje srityje; mokslo metodų analizė; savarankiškas tinkamų teorinių ir empirinių metodų taikymas. Yra du pagrindiniai empirinio tyrimo metodai – stebėjimas ir eksperimentas. Stebėjimas – tai yra toks pirminės informacijos surinkimo metodas, kuris pasireiškia iš anksto suplanuotu ir sistemingai atliktu suvokimu ir registracija tų faktų bei duomenų, kuriuos galima kontroliuoti ir tikrinti. Tuo tarpu eksperimente galimas atsakymas į keliamą klausimą gana dažnai suformuluojamas hipotezėje. Norint atlikti kokį nors mokslinį tyrimą, būtina turėti tam tikrų žinių. Paprastai pagrindinis mokslinių tiriamųjų darbų tikslas – gauti naujos informacijos apie tuos procesus ar reiškinius, kuriais remiasi tyrimas, juos koreguoti, valdyti, prognozuoti arba praktiškai pritaikyti konkrečioje srityje. Rašant mokslinį tiriamąjį darbą, reikėtų vadovautis mokslinio tiriamojo darbo logika. Mokslo tiriamasis darbas gali būti praktinio (taikomojo), teorinio ir istorinio-apžvalginio pobūdžio. Praktinio (taikomojo) pobūdžio darbuose turi būti aprašyti nagrinėjamos problemos pagrindiniai teoriniai aspektai (pripažintos teorijos, tyrimo metodikos, aptarti diskusiniai bei probleminiai klausimai, apžvelgti Lietuvoje ir užsienyje atlikti svarbiausi darbai šia tematika), o taip pat remiantis antrinės ir pirminės informacijos duomenimis, naudojant modernius metodus, turi būti išanalizuota dabartinė situacija, remiantis atlikta analize nagrinėjamoje srityje, turi būti pateikti pasiūlymai, rekomendacijos, prognozės, projektai. Teorinio pobūdžio darbuose turi būti apžvelgti nagrinėjama tema pasaulyje atlikti svarbiausi darbai, tai turėtų būti atlikta, remiantis aktualia, naujausia literatūra, ypatingą dėmesį skiriant skirtingoms teorinėms koncepcijoms, probleminiams, diskusiniams šio dalyko klausimams; apžvelgiama dabartinė būklė šioje srityje, turėtų būti pateiktas teorinių koncepcijų ir atskirų teiginių įvertinimas bei pareikšta argumentuota nuomonė, remiantis atlikta literatūros apžvalga ir analize, aprašytos nagrinėjamo dalyko metodikų, rekomendacijų, teorinių teiginių, pasiūlymų ir kt. taikymo galimybės praktikoje. Istorinio-apžvalginio pobūdžio moksliniuose darbuose turėtų būti pateikta nagrinėjamos problemos raida Lietuvoje, išanalizuotos įvykusių bei vykstančių pokyčių priežastys, juos sąlygojantys faktoriai, turėtų būti suformuluotos apibendrinamos išvados bei rekomendacijos, pristatyta nagrinėjamo reiškinio raidos perspektyva, prognozė.
Moksliniame tiriamajame darbe turėtų būti atskleistas nagrinėjamos problemos (temos) aktualumas, jos reikšmė verslo ar mokslo srities praktikai ir teorijai. Rašant mokslinį tiriamąjį darbą, turėtų būti surinktas pakankamas kiekis medžiagos ir duomenų, leidžiančių tinkamai išnagrinėti pasirinktą temą, turėtų būti įvertinta problemos (temos) esama situacija bei atlikti reikalingi darbai šioje srityje. Pasirinkta tema turėtų būti svarbi, reikšminga mokslui ir/ar praktikai dabartiniu laikotarpiu. Nustatant mokslinio darbo temos aktualumą, išeities tašku laikoma mokslinė hipotezė, tai yra tas rezultatas, kurį tikimasi gauti, atlikus tyrimą. Renkantis tyrimo sritį, reikia atsižvelgti į pasirinktos temos realizavimo galimybes, tai yra į tai, ar yra pakankamai literatūros šia tematika, ar bus įmanoma gauti reikalingų duomenų, informacijos, panaudoti tinkamus metodus. Prieš formuluojant temą, patartina aiškiai nustatyti mokslinio tiriamojo darbo ribas. Pradedant rašyti mokslinį tiriamąjį darbą, literatūros analizė padeda geriau susipažinti su tam tikroje mokslo srityje atliktais darbais, įgalina sužinoti apie naujausius darbus bei jų rezultatus, sudaryti darbo rengimo bendrą planą.

Turite klausimų rašydami mokslinį tiriamąjį darbą? Kreipkitės į mus konsultacijos, patarimo. Tai padaryti galima labai paprastai – užpildykite užklausos formą mūsų tinklapyje, telefonu 864444881 arba elektroniniu paštu info@perevod.lt