Summary = Santrauka = Reziumė = Anotacija

Santrauka – trumpa mokslinio straipsnio charakteristika, atsižvelgiant į jo paskirtį, turinį, tipą, formą ir kitus ypatumus. Ji rašoma, pabaigus rašyti pagrindinį straipsnio tekstą. Santraukos tikslas – supažindinti skaitytoją su straipsnio turiniu. Tai ypač aktualu santraukai užsienio kalba: angliškai kalbančiam skaitytojui santrauka – vienintelis būdas sužinoti straipsnio lietuvių kalba turinį. Jei santrauka sudomins skaitytoją, jis gali prašyti viso teksto vertimo ir kt. Taigi, autorius yra suinteresuotas, kad santrauka būtų turininga ir informatyvi. Reikėtų iš karto pabrėžti, kad santrauka – tai charakteristika, o ne turinio atpasakojimas. Neigiamai vertinamas šaltinių turinio atpasakojimas.
Santrauka atlieka šias funkcijas:
Ji suteikia galimybę sužinoti pagrindinį mokslinio straipsnio turinį, nustatyti jo tinkamumą ir nuspręsti, ar reikėtų atkreipti dėmesį į visą straipsnio tekstą; naudojama informacinėse, o taip pat ir automatinėse informacijos paieškos sistemose.
Santrauka turėtų apimti pagrindinės temos charakteristiką, mokslinių straipsnių problemas, darbo tikslus ir jo rezultatus. Santraukoje nurodoma, kas naujo yra šiame straipsnyje, palyginus su kitais, panašiais pagal tematiką ir tikslą.
Pagrindinės santraukos charakteristikos:

• informatyvumas;
• prasmingumas;
• struktūrizavimas;
• kalbos kokybė;
• kompaktiškumas.

Tradiciniai autorių santraukų trūkumai – neišsamiai atspindi straipsnio turinį ir vartoja per daug frazių. Dažnai naudojamos bendros frazės, nereikšmingi elementai, o tai prieštarauja pagrindiniam santraukos kūrimo principui – informatyvumui. Kitas kraštutinumas – pernelyg trumpas dėstymas, trūksta pagrindinės informacijos.
Pirmas dalykas, kurį reikėtų atsiminti: santrauka – tai trumpa darbo charakteristika, o ne jo atpasakojimas. Tam, kad nepraleistumėte pagrindinių straipsnio elementų, reikėtų laikytis aiškios struktūros. Santraukos struktūra yra panaši į mokslinio straipsnio struktūrą ir apima šiuos pagrindinius elementus:

• aktualumas;
• tikslo nustatymas;
• tyrimo objekto aprašymas;
• uždavinio sprendimas;
• išvados;
• metodika ir praktinė reikšmė.

Santrauką lengviausia sudaryti, remiantis keturiais universalius klausimais: „Kas?”, „Ką?”, „Kam”? Santraukoje Jūs turite paaiškinti, kas yra autorius ir kokia yra jo profesinė kvalifikacija, kas per darbas, koks jo turinys, kam jis gali būti įdomus ar naudingas. Mokslino straipsnio santraukoje apibūdinkite pagrindinę mintį, išdėstytą šiame darbe.
Pagrindinis skirtumas nuo straipsnio yra tai, kad kiekvienai iš šių dalių yra skirta 1-2 sakiniai. Santraukose anglų kalba paprastai išskiriamos trys dalys: pirmoji dalis skirta aktualumui aprašyti ir uždaviniams formuluoti; antra – sprendimams apibūdinti (jeigu tai eksperimentas, tuomet aprašomi metodika ir rezultatai); trečia – išvadoms ir praktinei reikšmei. Santraukos apimtis – paprastai 1000-1700 simbolių (su tarpais). Moksliniai žurnalai ir konferencijų organizavimo komitetai nustato savo standartus. Pastaruoju metu atsirado išplėstos santraukos mokslo konferencijoms: iki dviejų puslapių! Tai paaiškinama tuo, kad redaktoriai nori geriau suprasti turinį, kad pasirinktų geriausius darbus. Be to, tai yra susiję su interneto platybėmis, jis suteikia galimybę siųsti didelius informacijos kiekius. Yra trumpų ir labai trumpų santraukų, iš kurių maža naudos.
Rekomendacijos dėl dėstymo stiliaus.
Pirma, santrauka – tai mokslinis funkcinis stilius, turintis griežtus reikalavimus. Antra, atkreipkite dėmesį, kad moksliniu funkciniu stiliumi rašomi darbai niekada nerašomi pirmuoju asmeniu. Trečia, santraukos struktūra yra labai griežta. Santraukos kalba turėtų būti kuo paprastesnė ir suprantama įvairiems specialistams. Santraukoje rekomenduojama vengti specialių terminų, sutrumpinimų ir simbolių. Santraukos sintaksės struktūra turėtų būti kuo paprastesnė. Geriausia naudoti trumpus sakinius, padalinti tekstą į pastraipas (dažniausiai 2-3 pastraipos).
Kadangi santrauka – standartinė struktūra, galima naudoti mokslinę kalbą: straipsnyje apžvelgta / ištirta / apibendrinta / išanalizuota; parodyta / gauta / pasiūlyta. Rašydami santrauką, atkreipkite ypatingą dėmesį į savo rašymo stilių. Stenkitės vengti ilgų ir sudėtingų sakinių, santrauka turi būti trumpa, dalykiška, parašyta suprantamu stiliumi, šiuolaikine bendrine kalba. Jūsų mintys turėtų būti išdėstytos trumpai ir aiškiai, kadangi būtent toks dėstymo stilių lengva skaityti ir suprasti. Dabartiniu laiku, savais žodžiais, nenaudojant citatų ir originalaus teksto žodžių.
Rekomenduojama vengti privačių detalių ir konkrečių skaitmenų. Gautos skaitmeninės vertės dažniausiai nėra darbo rezultatas, todėl juos minėti santraukoje nebūtina.
Naudojamas laikas ir nuosaka. Dažniausiai santrauka rašoma būtuoju laiku, kadangi darbas jau atliktas. Pagal autoriaus pageidavimą galima naudoti ir esamą laiką, bet tada jis turi būti vienodas visuose sakiniuose. Tas pats galioja ir nuosakai. Paprastai naudojamos frazės „buvo apžvelgtos problemos”, „įrodyta, kad”, ir kt. Nuosaka turi būti vienoda visuose sakiniuose.
Įvadas.
Įvade turėtų būti nurodyta tema, šaltiniai, kuriais jūs naudojotės. Jame turėtų būti išvardyti kriterijai, kuriais remiantis bus palyginti šie šaltiniai.
Pagrįskite savo atrankos kriterijus. Nepamirškite, kad kriterijai, argumentai ir vertinimai turi būti objektyvūs.
Pagrindinė dalis
Čia Jūs įvertinate šaltinius griežtai pagal kriterijus, kuriuos nurodėte. Jūsų pasisakymai turėtų būti įtikinami, tikslūs ir trumpi.
Išvada
Galiausiai Jūs padarote išvadą apie tai, kurie iš tirtų šaltinių yra labiausiai tinkami naudoti. Atkreipkite dėmesį į tai, kad galite juos vartoti įvairiems tikslams.

Taigi santrauka – tai nedidelės apimties tekstas, iš kurio turėtų būti aišku tai, apie ką nori pranešti autoriai.
Santrauka anglų kalba paprastai rašoma pagal tas pačias taisykles.
Ką skaitytojai nori sužinoti iš santraukos?

• Kas yra tiriama, nagrinėjama? Skaitytojas nori suprasti darbo tikslą ir rezultatus (pasiekimus). Visų pirma, jis nori susipažinti su tyrimo objektu (fizikinis reiškinys, eksperimentinis nustatymas arba problema), jo parametrais, charakteristikomis. Skaitytojui būtina pristatyti, su kokia fizikine sistema Jūs dirbate ir kokie jos pagrindiniai elementai.
• Ar apžvelgta teorija? Teorinė dalis („protinga dalis”) yra skirta, siekiant paaiškinti skaitytojui, kuo remiantis Jūs pristatote fizikinius reiškinius, o taip pat pagrįstumą veiksmų, reikalingų problemos arba uždavinio sprendimui .
• Pagrindiniai rezultatai. Ką autoriai nustatė tyrimų metu? Ši dalis sutampa su tekstu „Išvados”, tačiau ten ji gali būti ilgesnė. „Išvados” yra darbo dalis ir jos turi būti visiškai suprantamos, perskaičius visą darbą.
• Ką įdomaus Jūs pastebėjote mokslinių tyrimų metu? Kokį neįprastą jums poveikį stebėjote? Gal Jūs jo nestebėjote, bet juk buvo kažkas tokio, apie ką nutylėti tiesiog negalima, kas galbūt bus nagrinėjama vėlesnių tyrimų metu.
• Tyrimo metodika. Skaitytojas nori žinoti, kaip Jūs gavome tokius nuostabius rezultatus. Nuo metodikos dažniausiai priklauso pasitikėjimas gautais duomenimis. Todėl reikia trumpai aprašyti tyrimo metodą.
• Matavimo paklaida. Tai svarbu, nes skaitytojas visada domisi: „Ar rezultatas nepatenka į matavimų paklaidos ribas ? „

Geroje santraukoje visada nurodomos skaitinės reikšmės. Galima daryti išvadą, kad jei nėra skaitinių duomenų – nėra ir santraukos. Tokia santrauka visada nekonkreti. Skaitytojas nesupranta: „Kas buvo padaryta, gauta? Kas naujo?”. Tik skaitinės reikšmės papuošia darbą ir suteikia galimybę fizikui jį suprasti. Santraukos pabaigoje yra naudinga nurodyti, kokiems specialistams gali būti įdomus jūsų darbas, ir su kokioms žinių sritimis susijęs darbas.
Darbo pavadinimas turi būti konkretus. Iš pavadinimo turėtų būti aišku, kas tiriama ir kas būtent jus domina. Iš pavadinimo skaitytojas turi suprasti, ar jam verta skaityti toliau.
Kokie žingsniai padės jums parašyti gerą santrauką?
a) Svarbiausius faktus ir vykstančius veiksmus pateikite iš pradžių raktiniais žodžiais. Jie padės suprasti perskaityto teksto turinį ir suprasti, kokių detalių galima neminėti.
b) Turinio pristatymas atliekamas chronologine tvarka ir orientuotas į veiksmų seką, jei tekste kalbama apie praeitį ir judama laike, tai turinys turi būti chronologine tvarka.
Santrauka gali būti rašoma pagal tokį planą: temos/tyrimo aktualumas, novatoriškumas, tyrimo problema, objektas, tikslas, uždaviniai, tyrimo metodika, konkretūs tyrimo rezultatai, išvados (svarbiausi vertinimai, rekomendacijos), rezultatų panaudojimo sritys. Rašant santrauką tikslinga remtis įvade pateikta informacija.